Tarptautinio projekto „Paskui paukščius“ ekspedicija šiemet vyko Vokietijoje ir Danijoje
2016 10 10
2016-10-10
Jau daugelį metų spalio pirmasis savaitgalis visoje Europoje yra ypatingas ornitologams ir gamtą mylintiems žmonėms. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras ne tik moko šalies mokinius pažinti paukščius, bet ir rengia paukščių palydas ir tiriamųjų darbų konkursą visos šalies mokiniams. Geriausieji iš jų kviečiami į konkurso baigiamąjį etapą – mokomąsias ekspedicijas.
Šiais metais tarptautinio projekto „Paskui paukščius” mokomoji ekspedicija vyko Lenkijos Biebžos nacionaliniams parke, Vokietijos Müritz ir Scheswig-Holstein Wadden Sea nacionaliniuose parkuose, Danijos Vandehavet nacionaliniame parke. Į mokomąją ekspediciją pakviesti Lietuvos jaunųjų ornitologų mokslinėje konferencijoje geriausių darbų autoriai ir jų vadovai.
Kartu su mokiniais ir jų mokytojais vyko ornitologas Modestas Bružas, kuris kelionės metu padėjo skaičiuoti ir tinkamai identifikuoti paukščius.
Visos ekspedicijos metu pavyko suskaičiuoti net 75 paukščių rūšis, iš kurių 17 yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Taip pat stebėta reta Lietuvoje šalminė antis (Netta rufina). Daugumą saugomų ir retų paukščių mokiniai išvydo pirmą kartą, todėl ekspedicija neabejotinai praplėtė jų žinias ir akiratį.
Paukščių stebėjimo ir apskaitos rezultatus ornitologas Modestas nusiuntė paukščių stebėtojų centrui Lenkijoje. Lenkijos ornitologai, susidomėję Lietuvos moksleivių ornitologine veikla, pasiūlė bendrauti rengiant kitas paukščių stebėjimo ekspedicijas Lenkijoje.
Tarptautinio projekto „Paskui paukščius“ kelionės dienoraštis mokinių akimis:
„Žmogus yra labai panašus į paukštį. Kartais paukščiams reikia kovoti su netinkamomis oro sąlygomis, kai jiems yra privalu skristi toliau. Lygiai taip ir žmogus privalo stengtis nugalėti iškilusias negandas, problemas. Todėl nenuostabu, kad ši kelionė mums visiems paliko neišdildomą įspūdį, atvėrė akis ir parodė dalelę pasaulio, kurį norime pažinti vis giliau“.
Pirmoji ekspedicijos diena
Įspūdingasis Biebžos nacionalinis parkas. Kirtę Lietuvos-Lenkijos sieną važiuojame pro Augustavą link Lomžos. Atvykstame į Biebžos parko pievas. Parkas plyti šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Bebro upės žemumoje. Tai didžiausias nacionalinis parkas Lenkijoje, užimantis 592 km² plotą. Pavadinimas ir kilęs nuo upės, kurios slėnyje įsikūręs parkas. Šių apylinkių apsauga prasidėjo dar tarpukariu, kai buvo įkurtas Červone Bagno (Raudonosios pelkės) draustinis. Parko šlapynės vertingos dėl jose gyvenančių retų paukščių – čia gyvena didelė dalis pasaulyje nykstančios meldinės nendrinukės (Acrocephalus paludicola) Europinės populiacijos, 85% visų Lenkijos meldinių nendrinukių. Be to, čia dažni stulgys, perkūno oželis, didžioji kuolinga, juodkrūtis bėgikas, pilkoji gervė, bitininkas, baltasparnė ir baltaskruostė žuvėdros, mažasis erelis rėksnys, didysis apuokas, balinė pelėda. Iš viso parke sutinkamos apie 275 paukščių rūšys. Šlapynės turtingos ir augalais. Parką galima apžiūrėti keliaujant pėsčiomis tam pritaikytais takais, važiuojant dviračiais, plaukiant upėmis. Šis parkas – tai pelkiniai peizažai, platūs durpynai, žmogaus nepaliestos pievos, ežerai ir upės, svetingi kaimai su unikaliu kultūriniu ir istoriniu paveldu. Čia galima pailsėti ir daug ką pažinti, išmokti.
Antroji ekspedicijos diena
1990 m. įkurtame Müritz nacionaliniame parke, federacinėje Meklenburgo Pomeranijos žemėje, gausu įstabiai gražios gamtos. Parkas įsikūręs tarp Berlyno ir Rostocko. Bendras plotas siekia 322 km². Aplink esantys miškai, ežerai ir pelkės formuoja natūralų vaizdą. Šių miškų, ežerų ir pelkių žavesys išryškėja krentant lapams rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Parke lankosi daug įvairių paukščių rūšių, gausu didelių paukščių buveinių. Parką supantys ežerai yra svarbūs vandens paukščių buveinėms (gervėms, gulbėms nebylėms, ereliams žuvininkams, jūriniams ereliams, baubliams ir kt.). Atvykus į parką mus pasitiko Müritz nacionalinio parko informacinio centro darbuotojai, didžiausią dėmesį parke skiriantys erelio žuvininko apsaugai. Susirinkusiems jie papasakojo, kaip rengia lizdavietes ereliams žuvininkams palankioje teritorijoje, stebi ir filmuoja erelio žuvininko vystymosi, augimo laikotarpį, domisi jų mityba. Žuvininkas yra perinti ir migruojanti rūšis, matoma balandžio–spalio mėnesiais. Rūšies apsaugai išskirti nacionalinio parko miškai.
Kartu su parko darbuotojais aplankėme Wareno ežerą, kuris pasižymi didžiule paukščių gausa. Čia įvairiausių paukščių stebėti atvyksta ir patys vokiečiai, vedini vaikais. Iš gan atokioje ir ramioje ežero pakrantėje įrengto stebėjimo bokštelio žiūronais arba plika akimi galima matyti didžiuosius kormoranus, rudagalves ir kuoduotąsias antis, gulbes nebyles ir giesmininkes bei daugelį kitų, net ir į Raudonąją knygą įrašytų, paukščių rūšių. Stebėjimo metu fotografavome, pildėme stebėjimo anketas, pažinome retesnius paikščius.
Vakare, po paukščių stebėjimo, turėjome ekskursiją Šiaurės Vokietijos mieste Liubeke. Šiuo metu mieste gyvena virš 200 000 gyventojų. Šis įspūdingas miestas įkurtas 1143 m. kaip pirmasis europietiškas miestas Baltijos jūros pakrantėje, tai buvusi Hanzos sąjungos sostinė – ,,Hanzos karalienė“. Nuo 1987 m. Liubekas įtrauktas į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) pasaulio paveldo sąrašą. Liubeko senamiestis savo istoriniais pastatais, bažnyčiomis, vienuolynais, įtvirtinimais primena Viduramžius. Pirmiausiai mus pasitiko įspūdingo dydžio ir grožio Holšteino miesto vartai. Po to aplankėme miesto Rotušę, Šv. Marijos bažnyčią. Apžiūrėjome garsaus rašytojo Tomo Mano namą. Grįžtant į autobusą, akyli jaunieji ornitologai miesto parko tvenkinėlyje pastebėjo po nusvirusio medžio šakomis besislepiančią nendrinę vištelę. Kai kurie mokiniai šį paukštį stebėjo pirmą kartą.
Trečioji ekspedicijos diena
Šiaurės jūros potvynių ir atoslūgių skalaujamos pakrantės stebėjimas buvo bene įspūdingiausia kelionės dalis. Atvykome į Scheswig-Holstein Wadden Sea nacionalinį parką. Šios kelionės dalies tikriausiai labiausiai laukė visi kelionės dalyviai, kadangi turėjome plaukti laivu Vatų jūra link Šiaurės jūros pakrantės. Vatų jūra − per jūros potvynius apsemiami pajūrio žemumų ruožai, esantys prie Vokietijos, Nyderlandų ir Danijos krantų, Šiaurės jūros dalis. Vatų jūra tęsiasi maždaug 500 km nuo Šiaurės Olandijos miesto Den Heldero iki Danijos miestelio Skalingeno. Tai didžiausia vientisa tokio tipo ekosistema pasaulyje. Ji yra viena svarbiausių migruojančių paukščių susitelkimo vietų, kasmet šioje vietoje peri ir žiemoja apie 12 milijonų paukščių, kuriems ši vieta – rami užuovėja. 2009 m. Vatų jūra buvo įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą. Čia kas 6 val. potvynius keičia atoslūgiai ir atvirkščiai. Atvykus prie kranto, nuo kurio turėjome plaukti, mus pasitiko nedidelis turistinis laivelis, iš kurio galima tinklais gaudyti žuvį. Vos pradėjus plaukti atsivėrė labai įdomūs atoslūgio vaizdai – seklesnės vietos tapo tarsi salomis paukščiams ir jie čia mielai stoviniavo bei mums pozavo. Mums pavyko pastebėti labai daug įvairių rūšių: avocetes, pilkuosius garnius, upinę žuvėdrą, didžiuosius kormoranus, urvines antis bei daug kitų, daugelį iš jų atpažinome patys, o su kitais susipažinti padėjo mūsų kelionės palydovas ornitologas Modestas. Prieš kelionę žinojome, jog šiose vietose laisvėje gyvena ruoniai, tad mums labai rūpėjo bent vieną jų pamatyti. Ir, mūsų laimei, artėjant prie Šiaurės jūros, mums pavyko pastebėti ant vienos per atoslūgį susidariusios salelės gulintį ruonį.
Aplankėme Multimar Wattforum lankytojų centrą, kur susipažinome su turtinga interaktyvia gamtine ekspozicija: eksponatus galėjome liesti, analizuoti, tirti, stebėti ir jų klausytis. Visų dėmesį patraukė milžiniškas akvariumas su didžiule žuvų įvairove. Stebėdami naro, maitinančio ir savaip bendraujančio su žuvimis, elgesį, džiaugėmės žmogaus ir žuvies draugyste.
Vėliau keliavome į Flensburgą – miestą Vokietijos šiaurėje, Šlėzvigo-Holšteino žemėje, kurį XVIII amžiuje įkūrė danai. Jame gausu istorinių paminklų ir įžymių vietų. Flensburgo senamiestis ir jame tvyranti atmosfera išties įspūdinga: aplinka graži ir tvarkinga, o žmonės labai mandagūs ir paslaugūs.
Ketvirtoji ekspedicijos diena
Pasiekėme Daniją. Ankstų rytą kirtome Vokietijos–Danijos sieną ir judėjome pietinio Baltijos pajūrio link. Vaizdai pro langą išsiskyrė išpuoselėtais žemdirbių laukais, ganyklomis, kuriose ganomi mėsiniai galvijai, avys. Rąžienose maitinosi dideli rudagalvių kirų ir pilkųjų žąsų būriai.
Danija – iš vienos pusės skalaujama Baltijos, iš kitos – Šiaurės jūros, kurių vandenys maišosi, nes jos susisiekia kanalais. Todėl pietinė Baltijos pusė yra druskingesnė ir tai sąlygoja didesnę biologinę įvairovę nei mūsų pakrantėje. Didelį įspūdį paliko akmenuotoji pakrantė, gausiai nusėta titnagu. Čia aptikome daug dumblių rūšių, tarp kurių – Lietuvos pajūriui nebūdingą guveinių rūšį Fucus serratus. Pamatėme ir Lietuvoje retą žolinį augalą – jurinį andrą (Zostera marina). Pakrantę juosia įspūdingo dydžio bukai, giliau – ąžuolai, platanai ir kiti lapuočiai. Tai nebūdingas Lietuvai miškų tipas. Medžiuose matėme 4 didelius inkilus, skirtus dančiasnapiams, tačiau pačių paukščių pastebėti nepavyko – jie jau buvo patraukę piečiau. Namų link pasukome ir mes...
Visos kelionės metu patirtus įspūdžius turbūt geriausiai apibūdina rašytojos Aldutės Vakarės mintis: „Tyloje žmogus panašus į skrendantį paukštį, kuris mėgaujasi savo skrydžiu. Kuris pakilo nuo žemės tam, kad pajustų savo laisvę ir didybę, bei suprastų, kam jam iš tiesų yra duoti sparnai“ (iš knygos ,,Kartais Angelas pasirodo“).
Ši kelionė visiems jos dalyviams paliko neišdildomą įspūdį, atvėrė akis ir parodė dalelę dar nepažinto gamtos pasaulio. Kelionė, nors ir netiesiogiai, leido paskraidyti ir pasijusti lyg paukščiais, keliaujančiais po margą pasaulį.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras dėkoja visiems mokiniams ir jų mokytojams, dalyvavusiams tiriamųjų darbų konkurse. Baigiamojoje jos dalyje – mokomojoje ekspedicijoje dalyvavo komandos iš: Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos, Raudondvario gimnazijos Kulautuvos skyriaus, Raseinių r. Betygalos Maironio gimnazijos, Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazijos, Ignalinos gimnazijos, Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos, Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos, Kauno r. Šlienavos pagrindinės mokyklos, Vilniaus Radvilų gimnazijos, Šiaulių r. Aukštelkės mokyklos, Anykščių r. Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos, Mažeikių r. Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos, Vilniaus Jėzuitų gimnazijos.
Šiais metais tarptautinio projekto „Paskui paukščius” mokomoji ekspedicija vyko Lenkijos Biebžos nacionaliniams parke, Vokietijos Müritz ir Scheswig-Holstein Wadden Sea nacionaliniuose parkuose, Danijos Vandehavet nacionaliniame parke. Į mokomąją ekspediciją pakviesti Lietuvos jaunųjų ornitologų mokslinėje konferencijoje geriausių darbų autoriai ir jų vadovai.
Kartu su mokiniais ir jų mokytojais vyko ornitologas Modestas Bružas, kuris kelionės metu padėjo skaičiuoti ir tinkamai identifikuoti paukščius.
Visos ekspedicijos metu pavyko suskaičiuoti net 75 paukščių rūšis, iš kurių 17 yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Taip pat stebėta reta Lietuvoje šalminė antis (Netta rufina). Daugumą saugomų ir retų paukščių mokiniai išvydo pirmą kartą, todėl ekspedicija neabejotinai praplėtė jų žinias ir akiratį.
Paukščių stebėjimo ir apskaitos rezultatus ornitologas Modestas nusiuntė paukščių stebėtojų centrui Lenkijoje. Lenkijos ornitologai, susidomėję Lietuvos moksleivių ornitologine veikla, pasiūlė bendrauti rengiant kitas paukščių stebėjimo ekspedicijas Lenkijoje.
Tarptautinio projekto „Paskui paukščius“ kelionės dienoraštis mokinių akimis:
„Žmogus yra labai panašus į paukštį. Kartais paukščiams reikia kovoti su netinkamomis oro sąlygomis, kai jiems yra privalu skristi toliau. Lygiai taip ir žmogus privalo stengtis nugalėti iškilusias negandas, problemas. Todėl nenuostabu, kad ši kelionė mums visiems paliko neišdildomą įspūdį, atvėrė akis ir parodė dalelę pasaulio, kurį norime pažinti vis giliau“.
Pirmoji ekspedicijos diena
Įspūdingasis Biebžos nacionalinis parkas. Kirtę Lietuvos-Lenkijos sieną važiuojame pro Augustavą link Lomžos. Atvykstame į Biebžos parko pievas. Parkas plyti šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Bebro upės žemumoje. Tai didžiausias nacionalinis parkas Lenkijoje, užimantis 592 km² plotą. Pavadinimas ir kilęs nuo upės, kurios slėnyje įsikūręs parkas. Šių apylinkių apsauga prasidėjo dar tarpukariu, kai buvo įkurtas Červone Bagno (Raudonosios pelkės) draustinis. Parko šlapynės vertingos dėl jose gyvenančių retų paukščių – čia gyvena didelė dalis pasaulyje nykstančios meldinės nendrinukės (Acrocephalus paludicola) Europinės populiacijos, 85% visų Lenkijos meldinių nendrinukių. Be to, čia dažni stulgys, perkūno oželis, didžioji kuolinga, juodkrūtis bėgikas, pilkoji gervė, bitininkas, baltasparnė ir baltaskruostė žuvėdros, mažasis erelis rėksnys, didysis apuokas, balinė pelėda. Iš viso parke sutinkamos apie 275 paukščių rūšys. Šlapynės turtingos ir augalais. Parką galima apžiūrėti keliaujant pėsčiomis tam pritaikytais takais, važiuojant dviračiais, plaukiant upėmis. Šis parkas – tai pelkiniai peizažai, platūs durpynai, žmogaus nepaliestos pievos, ežerai ir upės, svetingi kaimai su unikaliu kultūriniu ir istoriniu paveldu. Čia galima pailsėti ir daug ką pažinti, išmokti.
Antroji ekspedicijos diena
1990 m. įkurtame Müritz nacionaliniame parke, federacinėje Meklenburgo Pomeranijos žemėje, gausu įstabiai gražios gamtos. Parkas įsikūręs tarp Berlyno ir Rostocko. Bendras plotas siekia 322 km². Aplink esantys miškai, ežerai ir pelkės formuoja natūralų vaizdą. Šių miškų, ežerų ir pelkių žavesys išryškėja krentant lapams rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Parke lankosi daug įvairių paukščių rūšių, gausu didelių paukščių buveinių. Parką supantys ežerai yra svarbūs vandens paukščių buveinėms (gervėms, gulbėms nebylėms, ereliams žuvininkams, jūriniams ereliams, baubliams ir kt.). Atvykus į parką mus pasitiko Müritz nacionalinio parko informacinio centro darbuotojai, didžiausią dėmesį parke skiriantys erelio žuvininko apsaugai. Susirinkusiems jie papasakojo, kaip rengia lizdavietes ereliams žuvininkams palankioje teritorijoje, stebi ir filmuoja erelio žuvininko vystymosi, augimo laikotarpį, domisi jų mityba. Žuvininkas yra perinti ir migruojanti rūšis, matoma balandžio–spalio mėnesiais. Rūšies apsaugai išskirti nacionalinio parko miškai.
Kartu su parko darbuotojais aplankėme Wareno ežerą, kuris pasižymi didžiule paukščių gausa. Čia įvairiausių paukščių stebėti atvyksta ir patys vokiečiai, vedini vaikais. Iš gan atokioje ir ramioje ežero pakrantėje įrengto stebėjimo bokštelio žiūronais arba plika akimi galima matyti didžiuosius kormoranus, rudagalves ir kuoduotąsias antis, gulbes nebyles ir giesmininkes bei daugelį kitų, net ir į Raudonąją knygą įrašytų, paukščių rūšių. Stebėjimo metu fotografavome, pildėme stebėjimo anketas, pažinome retesnius paikščius.
Vakare, po paukščių stebėjimo, turėjome ekskursiją Šiaurės Vokietijos mieste Liubeke. Šiuo metu mieste gyvena virš 200 000 gyventojų. Šis įspūdingas miestas įkurtas 1143 m. kaip pirmasis europietiškas miestas Baltijos jūros pakrantėje, tai buvusi Hanzos sąjungos sostinė – ,,Hanzos karalienė“. Nuo 1987 m. Liubekas įtrauktas į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) pasaulio paveldo sąrašą. Liubeko senamiestis savo istoriniais pastatais, bažnyčiomis, vienuolynais, įtvirtinimais primena Viduramžius. Pirmiausiai mus pasitiko įspūdingo dydžio ir grožio Holšteino miesto vartai. Po to aplankėme miesto Rotušę, Šv. Marijos bažnyčią. Apžiūrėjome garsaus rašytojo Tomo Mano namą. Grįžtant į autobusą, akyli jaunieji ornitologai miesto parko tvenkinėlyje pastebėjo po nusvirusio medžio šakomis besislepiančią nendrinę vištelę. Kai kurie mokiniai šį paukštį stebėjo pirmą kartą.
Trečioji ekspedicijos diena
Šiaurės jūros potvynių ir atoslūgių skalaujamos pakrantės stebėjimas buvo bene įspūdingiausia kelionės dalis. Atvykome į Scheswig-Holstein Wadden Sea nacionalinį parką. Šios kelionės dalies tikriausiai labiausiai laukė visi kelionės dalyviai, kadangi turėjome plaukti laivu Vatų jūra link Šiaurės jūros pakrantės. Vatų jūra − per jūros potvynius apsemiami pajūrio žemumų ruožai, esantys prie Vokietijos, Nyderlandų ir Danijos krantų, Šiaurės jūros dalis. Vatų jūra tęsiasi maždaug 500 km nuo Šiaurės Olandijos miesto Den Heldero iki Danijos miestelio Skalingeno. Tai didžiausia vientisa tokio tipo ekosistema pasaulyje. Ji yra viena svarbiausių migruojančių paukščių susitelkimo vietų, kasmet šioje vietoje peri ir žiemoja apie 12 milijonų paukščių, kuriems ši vieta – rami užuovėja. 2009 m. Vatų jūra buvo įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą. Čia kas 6 val. potvynius keičia atoslūgiai ir atvirkščiai. Atvykus prie kranto, nuo kurio turėjome plaukti, mus pasitiko nedidelis turistinis laivelis, iš kurio galima tinklais gaudyti žuvį. Vos pradėjus plaukti atsivėrė labai įdomūs atoslūgio vaizdai – seklesnės vietos tapo tarsi salomis paukščiams ir jie čia mielai stoviniavo bei mums pozavo. Mums pavyko pastebėti labai daug įvairių rūšių: avocetes, pilkuosius garnius, upinę žuvėdrą, didžiuosius kormoranus, urvines antis bei daug kitų, daugelį iš jų atpažinome patys, o su kitais susipažinti padėjo mūsų kelionės palydovas ornitologas Modestas. Prieš kelionę žinojome, jog šiose vietose laisvėje gyvena ruoniai, tad mums labai rūpėjo bent vieną jų pamatyti. Ir, mūsų laimei, artėjant prie Šiaurės jūros, mums pavyko pastebėti ant vienos per atoslūgį susidariusios salelės gulintį ruonį.
Aplankėme Multimar Wattforum lankytojų centrą, kur susipažinome su turtinga interaktyvia gamtine ekspozicija: eksponatus galėjome liesti, analizuoti, tirti, stebėti ir jų klausytis. Visų dėmesį patraukė milžiniškas akvariumas su didžiule žuvų įvairove. Stebėdami naro, maitinančio ir savaip bendraujančio su žuvimis, elgesį, džiaugėmės žmogaus ir žuvies draugyste.
Vėliau keliavome į Flensburgą – miestą Vokietijos šiaurėje, Šlėzvigo-Holšteino žemėje, kurį XVIII amžiuje įkūrė danai. Jame gausu istorinių paminklų ir įžymių vietų. Flensburgo senamiestis ir jame tvyranti atmosfera išties įspūdinga: aplinka graži ir tvarkinga, o žmonės labai mandagūs ir paslaugūs.
Ketvirtoji ekspedicijos diena
Pasiekėme Daniją. Ankstų rytą kirtome Vokietijos–Danijos sieną ir judėjome pietinio Baltijos pajūrio link. Vaizdai pro langą išsiskyrė išpuoselėtais žemdirbių laukais, ganyklomis, kuriose ganomi mėsiniai galvijai, avys. Rąžienose maitinosi dideli rudagalvių kirų ir pilkųjų žąsų būriai.
Danija – iš vienos pusės skalaujama Baltijos, iš kitos – Šiaurės jūros, kurių vandenys maišosi, nes jos susisiekia kanalais. Todėl pietinė Baltijos pusė yra druskingesnė ir tai sąlygoja didesnę biologinę įvairovę nei mūsų pakrantėje. Didelį įspūdį paliko akmenuotoji pakrantė, gausiai nusėta titnagu. Čia aptikome daug dumblių rūšių, tarp kurių – Lietuvos pajūriui nebūdingą guveinių rūšį Fucus serratus. Pamatėme ir Lietuvoje retą žolinį augalą – jurinį andrą (Zostera marina). Pakrantę juosia įspūdingo dydžio bukai, giliau – ąžuolai, platanai ir kiti lapuočiai. Tai nebūdingas Lietuvai miškų tipas. Medžiuose matėme 4 didelius inkilus, skirtus dančiasnapiams, tačiau pačių paukščių pastebėti nepavyko – jie jau buvo patraukę piečiau. Namų link pasukome ir mes...
Visos kelionės metu patirtus įspūdžius turbūt geriausiai apibūdina rašytojos Aldutės Vakarės mintis: „Tyloje žmogus panašus į skrendantį paukštį, kuris mėgaujasi savo skrydžiu. Kuris pakilo nuo žemės tam, kad pajustų savo laisvę ir didybę, bei suprastų, kam jam iš tiesų yra duoti sparnai“ (iš knygos ,,Kartais Angelas pasirodo“).
Ši kelionė visiems jos dalyviams paliko neišdildomą įspūdį, atvėrė akis ir parodė dalelę dar nepažinto gamtos pasaulio. Kelionė, nors ir netiesiogiai, leido paskraidyti ir pasijusti lyg paukščiais, keliaujančiais po margą pasaulį.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras dėkoja visiems mokiniams ir jų mokytojams, dalyvavusiams tiriamųjų darbų konkurse. Baigiamojoje jos dalyje – mokomojoje ekspedicijoje dalyvavo komandos iš: Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos, Raudondvario gimnazijos Kulautuvos skyriaus, Raseinių r. Betygalos Maironio gimnazijos, Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazijos, Ignalinos gimnazijos, Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos, Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos, Kauno r. Šlienavos pagrindinės mokyklos, Vilniaus Radvilų gimnazijos, Šiaulių r. Aukštelkės mokyklos, Anykščių r. Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos, Mažeikių r. Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos, Vilniaus Jėzuitų gimnazijos.
Galerija
Mūsų partneriai
