Lietuvos piliakalnių šviesa jaunųjų dailininkų akimis

Balandžio 20–21 dienomis Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazija draugiškai ir plačiai duris atvėrė 68 jauniesiems šalies dailininkams ir juos atlydėjusiems dailės mokytojams. Dvi dienas čia šurmuliavo 23-ioji Lietuvos mokinių dailės olimpiada „PILIAKALNIAI: praeities retrospektyva, dabarties realijos, ateities vizijos“. Šįmet jauniesiems kūrėjams buvo rekomenduota tautos išlikimo ženklus ir tapatumą stiprinančias vertybes surasti Lietuvos piliakalniuose – turtinguose senosios istorijos, praeities pažinimo šaltiniuose, per amžių amžius mūsų dėmesio laukiančiuose.

Olimpiados organizatorius – Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazija, palaikoma miesto savivaldybės, Ignalinos krašto muziejaus, kultūros ir sporto centro, rėmėjų, sukūrė išskirtinę meno šventę jauniesiems dailininkams ir jų mokytojams, pabrėžė atidumo gamtos ir kultūros objektams, tradicijoms svarbą, priminė būtinybę saugoti gilesnius – tautiškumo, savasties, dvasingumo – klodus.

Pirmąją olimpiados dieną „tūkstančio piliakalnių“ šalies jaunieji kūrėjai iškilmingo olimpiados atidarymo metu išklausė šeimininkų, organizatorių įkvepiančius sveikinimų žodžius, aplankė ir aptarė pirmuose dviejuose etapuose sukurtų kūrinių parodą. Valandėlę atsikvėpę, pasirinktomis priemonėmis mokiniai ėmėsi kūrybos organizatorių pasiūlyta tema „Piliakalniai – senovės valdovų galybės atminimo saugotojai“. Tuo tarpu juos atlydėję mokytojai keliavo po Nacionalinį parką, aplankė aukštaičių vadinamąją Veneciją – Ladakalnį ir Ginučių piliakalnį, o vertinimo komisija pagal iš anksto aptartus kriterijus įvertino pirmuosiuose olimpiados etapuose mokinių sukurtus darbus (du vizualinės raiškos darbus ir kūrybinių ieškojimų aplankus). 

Antrąją olimpiados dieną mokiniai susipažino su Ignalinos miestu ir vertinimo komisijai pristatė savo konkursinius kūrinius. Komisija, atsakingai apžvelgusi ir susumavusi I ir II olimpiados etapuose atliktas kūrybines interpretacijas, kūrybinių ieškojimų aplankus, III etape sukurtus kūrinius, pristatymus, išskyrė pirmąjį jaunųjų dailininkų dešimtuką. Jame išsirikiavo tie jaunieji kūrėjai, kurių konkursiniai darbai pasižymėjo: kūrybinių idėjų ieškojimų tikslingumu ir originalumu, kūrybingu meninės ir techninės raiškos priemonių valdymu – originalia kompozicija, idėjos ir formos santykiu, pasirinktos dailės technikos išmanymu ir tikslingu jos taikymu, individualiu, pagrįstu ir argumentuotu požiūriu į piliakalnius, gebėjimu glaustai pristatyti savuosius kūrybinius ieškojimus, atradimus. 

23-iosios Lietuvos jaunųjų dailininkų olimpiados laimėtojus iškilmingo uždarymo metu apdovanojo LR Seimo narys Žygimantas Pavilionis ir Švietimo ir mokslo ministerijos pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyresnioji specialistė Laima Rutkauskienė. Aukso medaliu apdovanota Vaiva Frančiakaitė (Šakių rajono meno mokykla, mokyt. Kęstutis Dovydaitis), sidabro – Ieva Daščioraitė (Kauno Juozo Grušo meno mokykla, mokyt. Vyta Sakalauskienė) ir Monika Jauniūtė (Šilutės meno mokykla, mokyt. Andrius Sirtautas), bronzos – Simona Grabauskaitė (Šilalės meno mokykla, mokyt. Ilona Venckienė), Gerinta Ivanauskaitė (Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija, mokyt. Raimondas Milėška) ir Laura Povilaitytė (Vilkaviškio r. Gražiškių gimnazija, mokyt. Vilma Brazauskienė), o Neringa Kalvaitytė (Šiaulių r. Bubių mokykla, mokyt. Raimonda Valančienė), Goda Katkutė (Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija, mokyt. Jovita Ratnikienė), Vidas Kraujutis (Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija, mokyt. Janina Celiešienė), Ugnė Kriščiūnaitė (Garliavos Jonučių gimnazija, mokyt. Aušra Urbikienė) – paskatinamaisiais ŠMM raštais. 

„Žinoma, kad smagu laimėti. Tai didelis paskatinimas. Bet aš iš olimpiados ne vien tik tai pasiėmiau. Pasiėmiau daug džiaugsmo akimirkų, susitikimus ir prasmingus pokalbius su į vieną miestelį nors trumpam susirinkusiais bendraminčiais, mokytojais. Pasiėmiau dar gilesnį suvokimą, kad olimpiada – gera proga pažinti gimtąjį kraštą, pasimokyti ir tobulėti. Man įdomu buvo gilintis į piliakalnių istorijas, mitus, versti rašytinius šaltinius... Kai buvau šešerių metų, mama išpranašavo, kad man bus artima grafika. Po įvairiausių laimėjimų, po šios olimpiados jau pradedu tikėti, kad grafinės miniatiūros yra mano plastinė kalba. Gerai suprantu, kad ją reikia tobulinti, tikiu, kad man seksis kurti vis geriau ir geriau. Dailės olimpiada – gera mokykla“, – dalijosi mintimis aukso medalio laimėtoja Vaiva Frančiakaitė.

„Norėjau savo kūriniuose pakilia nuotaika ištapyti meilę Lietuvos kraštovaizdžiui, išryškinti piliakalnių išskirtinumą, pabrėžti jų ir žmogaus ryšį. Dėl to visą dėmesį nukreipiau į piliakalnio gamtos išryškinimą, o žmogų vaizdavau sąlygiškai. Siekdamas įtaigumo ir išraiškingumo, energiją nukreipiau į potėpių įvairovę, kūrinio elementų komponavimą, erdvės įspūdžio sukūrimą. Tam taikiau spalvinės perspektyvos principus, derinau šiltas ir šaltas spalvas, jų atspalvius, pirmajame kūrinio plane naudojau ryškias sodrias spalvas, šviesos ir šešėlio kontrastus. Siekiau, kad mano kūrinys žadintų mano ir žiūrovo teigiamus jausmus“, – kūrybinę savo erdvę atvėrė ŠMM paskatinamuoju raštu apdovanotas Vidas Kraujutis.

„Visus tris darbus sukūriau mišria technika juodos spalvos popieriaus lape. Panaudojau juodą ir baltą guašą, tų pačių spalvų pieštukus, markerius. Man nereikėjo toli ir ilgai idėjos ieškoti, nes iš supančios aplinkos aš pasiėmiau tai, ko man labiausiai reikėjo, kad tinkamai ir netradiciškai pavaizduočiau piliakalnį. Man piliakalnis – kaip didelė skrynia, į kurią telpa Amžinybė, Ilgaamžiškumas ir Nauja, Atmintis, Įkvėpimas ir Atrama, paukščio skrydis, gamtos paslaptingumas ir trapumas. Todėl piliakalnis man – galimybė skristi ir regėti viską sielos akimis, ieškoti ir atrasti ne vien tik tuometinius piliakalnius, bet per juos atrasti save....“ – taip savo vizijas apibendrino bronzos medalį pelniusi Laura Povilaitytė.

Uždarius Lietuvos mokinių pavasarinės dailės olimpiados „PILIAKALNIAI: praeities retrospektyva, dabarties realijos, ateities vizijos“ duris, vis dar menasi jaunųjų kūrėjų darbuose akivaizdžiai matomas ir visus juos vienijantis, skirtingai į žiūrovą kalbantis, bet kitokį skambesį įgaunantis motyvas – Piliakalnis. Menasi ir vieno piliakalnių tyrinėtojo pasakyta mintis – „kiekvienas piliakalnis yra knyga apie seniausiąjį laikotarpį, kurią tereikia gerai mokėti skaityti“. Akivaizdu, kad jaunieji dailininkai ją „skaitė“ ir jos įkvėpti kūrė išraiškingus grafinius, tapybinius pasakojimus apie žinomus ir mažiau žinomus mūsų šalies praeities bylotojus, stengdamiesi atskleisti ir pabrėžti jų išskirtinę vertę, išsakyti, pagrįsti savąjį požiūrį. Juk „piliakalnių šviesoje, atsivėrusiose erdvėse regime giliau, esame labiau savo krašto žmonės“. 

Susimąstyti apie Lietuvos piliakalnių praeitį, dabartį, ateitį, pamatyti jų šviesą kūrybingų šalies mokinių akimis bus galima parodose: balandžio 25–gegužės 27 dienomis – Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijoje, nuo birželio 1 dienos – Vilniaus rotušėje, rugsėjo mėnesį – Kauno pedagogų kvalifikacijos centre, spalio mėnesį – LR Seime, lapkričio mėnesį – Vilniaus universiteto Centrinėje bibliotekoje.