Daugiau nei prieš pusantrų metų prasidėjusi COVID-19 pandemija gerokai sujaukė visos švietimo sistemos veiklą. Švietimo bendruomenė turėjo greitai prisitaikyti prie nuotolinio ugdymo būdo, kuris daugumai buvo naujovė.Tokie ekstremalūs pokyčiai kelia diskusijas apie poreikį nuosekliai diegti inovacijas švietime.
2021 m. Lietuvos mokinių
neformaliojo švietimo centras atliko tyrimą, kurio metu siekė išsiaiškinti NVŠ
dalyvių – mokytojų, tėvų ir mokinių – požiūrį į inovatyvias ugdymo priemones ir
įvertinti poreikį jas diegti siekiant gerinti NVŠ kokybę.
1
pav. Tyrimo „Inovatyvių ugdymo
priemonių taikymas neformaliajame vaikų švietime“ (2021 m.) dalyviai.
Inovacijos
didina motyvaciją mokytis
Tyrime dalyvavę mokiniai pripažįsta, kad
inovacija reiškia pokyčius, prie kurių reikia laiko priprasti (46 proc.). Kita
vertus, pusei jų (53 proc.) yra svarbu, kad būrelyje būtų galimybė išbandyti
inovatyvias ugdymo priemones. Jos mokiniams padeda siekti geresnių mokymosi
rezultatų, didina mokymosi motyvaciją, skatina smalsumą ir kūrybiškumą (2
pav.).
2 pav. Inovatyvių ugdymo priemonių taikymo privalumai.
Mokinių pasiteiravus apie jų būrelyje taikomas inovatyvias ugdymo
priemones, dauguma išskyrė nuotolinio bendravimo priemones (Zoom, Microsoft
Teams, Skype, Viber ir kt.) ir ugdymo turinio tvarkymo priemones (Youtube, Tik
Tok, PowerPoint, GoogleDocs ir kt.). 11 proc. mokinių pažymėjo, kad jų būrelyje
naudojamos tokios priemonės kaip projektoriai, interaktyvios lentos, ekranai,
įvairios kameros, robotai, dronai, 3D akiniai, 3D spausdintuvai (3 pav.).
3 pav. NVŠ veiklose taikomos inovatyvios ugdymo priemonės.
Mokinių nuomonė.
Tėvai taip pat įžvelgia inovatyvių priemonių svarbą bei naudą vaikų
ugdymui (72 proc.). Tačiau nuogąstauja, kad aktyvus ugdymo priemonių, susijusių
su informacinėmis technologijomis, naudojimas gali paskatinti vaikų
priklausomybes nuo šių technologijų (53 proc.), o lankant būrelį tik nuotoliniu
būdu yra jaučiamas gyvo bendravimo trūkumas (61 proc.).
NVŠ mokytojai
atviri naujovėms
Tyrimas atskleidė mokinių ir jų tėvų lūkestį, kad būrelis būtų
inovatyvus. O NVŠ mokytojai stengiasi jį atliepti, diegdami inovacijas savo veikloje (4 pav.). Ne mažiau svarbi
paskata naujovėms yra pačio mokytojo noras keistis. Dauguma (60 proc.) NVŠ
mokytojų tvirtina esantys atviri naujovėms, dalis jų (38 proc.) yra linkę
aktyviai eksperimentuoti, išbandydami naujas ugdymo priemones NVŠ užsiėmimų
metu. Apklaustieji NVŠ mokytojai aktyviai domisi inovacijomis bei dalinasi savo
patirtimi, konsultuodami kitus mokytojus, palikdami atsiliepimus ir
rekomendacijas viešojoje erdvėje (5 pav.).

4
pav. Veiksniai, kurie mokytojus skatina
diegti inovacijas NVŠ veikloje.

5 pav. NVŠ mokytojų domėjimasis inovatyviomis ugdymo
priemonėmis.
Inovacijų
diegimui reikia investicijų
Neformalusis vaikų švietimas yra puiki terpė
pažangioms idėjoms ir ugdymo priemonėms išbandyti.Tačiau inovacijų diegimui
neužtenka NVŠ mokytojo entuziazmo ir pasirengimo taikyti naujas priemones savo
vykdomoje veikloje. Norint skatinti inovacijų sklaidą neformaliajame vaikų
švietime yra reikalingos investicijos.
Deja, tyrimas rodo, kad daugumai NVŠ mokytojų trūksta finansinių
galimybių įsigyti inovatyvias ugdymo priemones (61 proc.). O dauguma tėvų nenorėtų, kad diegiant inovacijas didėtų
būrelio kainos. Siekiant proveržio NVŠ inovacijų diegime NVŠ dalyviams
labiausiai praverstų valstybės parama ir informacijos sklaida apie kuriamas ir
taikomas inovacijas (6 pav.).
6
pav. NVŠ dalyvių nuomone, inovacijas neformaliajame švietime skatinančios priemonės.
LMNŠC neformaliojo vaikų švietimo kokybės ir stebėsenos
skyriaus informacija
Tyrimas „Inovatyvių ugdymo priemonių taikymas
neformaliajame vaikų švietime“