Epistolinio rašinio konkurse laurus nuskynė moksleivė iš Elektrėnų
2025-04-23
„Įsivaizduokite, kad esate vandenynas. Parašykite laišką, kuriame paaiškintumėte, kodėl ir kaip reikėtų jumis rūpintis“. Tokia tema šiais metais epistolinį rašinį kūrė mokiniai iš viso pasaulio.
54-ojo tarptautinio jaunimo epistolinio rašinio konkurso nacionalinio etapo laimėtoja tapo Saulė Veiknytė, Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos I gimnazijos klasės mokinė (mokytoja Elvyra Kasperavičienė). Saulės Veiknytės rašinys
Saulė Veiknytė (nuotrauka iš asmeninio archyvo)
Šiemet konkurso nacionaliniame etape dalyvavo iš viso 94 Lietuvos mokiniai, prieš tai laimėję mokyklos, savo miesto, rajono etapuose.
Kiti nacionalinio etapo laimėtojai:
II vieta
Tomas Balodis, Mažeikių Senamiesčio progimnazija, 5 klasė, mokytoja Rita Skurvydienė;
Agota Siniakovaitė, Anykščių Antano Baranausko pagrindinė mokykla, 5 klasė, mokytoja Viktorija Valonė.
III vieta
Aivaras Aleknavičius, Mažeikių „Ventos“ progimnazija, 5 klasė, mokytoja Aldona Pociuvienė;
Alina Malievanova, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija, II gimnazijos klasė, mokytoja Asta Stonytė;
Ugnė Jakubauskaitė, Šiaulių r. Kužių mokykla, 9 klasė, mokytojos: Violeta Laurutienė, Lilita Jankauskienė.
Laimėtojams bus įteikti LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atitinkamo laipsnio diplomai, medaliai, AB „Lietuvos paštas“ atminimo dovanos.
LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pagyrimo raštais apdovanojami šie konkurso dalyviai:
Auksė Žygaitytė, Viešoji įstaiga Pranciškonų gimnazija, 6 klasė, Birutė Šidlauskaitė;
Mantas Kvietkauskas, Vilkaviškio r. Virbalio pagrindinė mokykla, 8 klasė, mokytoja Inga Merkevičiūtė;
Ona Kaselytė, Kėdainių Senamiesčio progimnazija, 6 klasė, mokytoja Vaida Krasauskienė;
Vesta Noreikaitė, Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija, 7 klasė, mokytoja Andželika Vitkūnienė;
Kristoforas Valkiūnas, Viešoji įstaiga Pranciškonų gimnazija, 8 klasė, mokytoja Genutė Macienė.
Įsijausti į vandenynus
Šiemetinė konkurso tema kviečia jaunuosius jo dalyvius iš viso pasaulio duoti žodį vandenynui, tyrinėjant jo grožį, iššūkius, su kuriais jis susiduria, ir mūsų kolektyvinę atsakomybę už jo išsaugojimą.
Konkurso dalyviai skatinami apmąstyti savo vaidmenį kuriant tvarią ateitį, didinti supratimą apie jūrų apsaugą ir ekosistemų tarpusavio ryšį visame pasaulyje.
Nacionaliniame etape mokinių darbus vertino žurnalistė, poetė, knygų apžvalgininkė, tekstų redaktorė Rasa Milerytė ir rašytoja Gintarė Adomaitytė.
„Visų pirma reiškiu pagarbą visoms ir visiems, kas dalyvavo šiame konkurse. Tema svarbi, bet ir nutolusi nuo Lietuvos – juk ne visi dalyvavusieji yra savo akimis matę vandenyną, juk esame ežerų, upių ir Baltijos jūros žmonės, tad nieko keista, kad didžioji dalis laiškų tėra bendros frazės, pamokslavimai, pabarimai“, – sako prozininkė, eseistė Gintarė Adomaitytė.
Pasak jos, geriau sekėsi toms ir tiems, kurie neskubėjo barti, o įsijautė į vandenynus ir juos lydinčius asmenis kaip į pažįstamus, artimus, suvokiamus, pasirengusius jaukiam ir šiltam pokalbiui.
„Būti savimi, rašyti savaip, o kartu – įsijausti į pasaulio bėdas yra sudėtingas, bet įmanomas uždavinys. Didžioji dalis bandymų – tradiciniai, panašūs. Bet švystelėjo ir originalumo banga, dėkui už ją ir sėkmės kituose konkursuose“, – sako ji.
Ne tik gebėjimas gražiai dėlioti žodžius
Žurnalistė, rašytoja Rasa Milerytė teigia, kad ją šiemet maloniai nustebino konkurso tema, suskambusi ne tik, kaip ir ankstesniais metais, aktualiai, bet ir itin literatūriškai. Ir nors įsijausti į kitą, ypač jei tai nėra gerai pažįstamas personažas iš knygų ar filmų, sudėtinga, darbų skaičius rodo, kad mokiniai drąsiai priėmė šį iššūkį.
„Labiausiai dėmesį patraukė ir didžiausią skaitymo malonumą suteikė tie epistoliniai rašiniai, kurie buvo asmeniški, susieti su savomis patirtimis. Juk toks ir turėtų būti laiško tikslas – metaforiškai apnuoginti save, įvardyti, kas kelia nerimą, užgauna arba atvirkščiai – kas suteikia džiaugsmo. Juk ir kalbant apie vandenyno problemas galima rasti lašą džiaugsmo“, – kalba ji.
„Norėtųsi priminti, kad didžiausią poveikį padaro ne tie tekstai, kuriuose suvardijami sausi iš spaudos ir enciklopedijų surinkti faktai, ir ne tie, kuriuose baramasi, smerkiama ir kaltinama, o tie, kuriuose rašantysis yra atviras, kalba ne visažinio stebėtojo, bet savo autentišku balsu, atveria savo slaptą pasaulį. Tegu tai būna priminimas kitų metų konkurso dalyviams ir pasveikinimas tiems, kurie šiemet nesistengė parodyti plataus apsiskaitymo ir nebijo būti savimi“, – sako R. Milerytė.
„Laiško rašymas – tai ne tik gebėjimas gražiai dėlioti žodžius, bet ir menas perteikti mintis įtaigiai bei prasmingai. Tai užduotis, kuri reikalauja susikaupimo, empatijos ir noro gilintis į pasirinktą temą. Epistolinio rašinio konkurso dalyviai įrodė mokantys ne tik kūrybiškai mąstyti, bet ir visa tai išreikšti laiško forma. Džiugu matyti, kaip jaunieji autoriai originaliai interpretavo šių metų temą“, – pabrėžia Aušrutė Varnienė, Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė.
Apie konkursą
Tarptautinio jaunimo epistolinio rašinio konkurso tikslai – ugdyti jaunų žmonių kūrybiškumą, gebėjimą tiksliai ir taikliai reikšti savo mintis, sudaryti prielaidas draugiškiems ryšiams tarp šalių. Konkurse gali dalyvauti mokiniai iki 15 metų.
Konkursas organizuojamas dviem etapais: pirmiausia išrenkami kiekvienos šalies nugalėtojai, kurių rašiniai išverčiami į prancūzų arba anglų kalbas ir siunčiami PPS Tarptautiniam Biurui dalyvauti tarptautiniame konkurso ture.
Tarptautinis epistolinio rašinio konkursas organizuojamas nuo 1971-ųjų metų, šiemet jau 54-iasis. Jį rengia Pasaulinės Pašto Sąjungos (PPS) Tarptautinis Biuras kartu su Jungtinių Tautų Švietimo, Mokslo ir Kultūros Organizacija (UNESCO).
Lietuvoje nacionalinį konkurso etapą organizuoja Lietuvos paštas kartu su Lietuvos Susisiekimo ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA).
